paspartis

paspartìs sf. (3^b) NdŽ, pãspartis sm. (1) Kl, Slnt parama, paspirtis: Buvau nubiednėjęs, man brolis davė pãspartį J. Pensija – didilė (didelė) paspartìs senam žmoguo Kal. Iš ano mes turiam didelį pãspartį Brs. Neapleisk munęs, kad rasiuos be sylos, be jokio pasparčio ir pašalpos P. ║ kas teikia paramą, padeda: Tiktai ją vieną pačią [turėjo] kaipo vienutinę patieką ir paspartį savo senatvėj brš.